„Miestas! Toks gyvas, keistas ir įdomus. Vieni namai – vaiduokliai, trupa nuo istorijų gausos, kiti dar tik ruošiasi tapti kažkieno namais, o likusiuos – gyvenimas! Juose ir aplink. Žmonės, panašūs ir skirtingi, skuba į darbus ir mokyklas, eina pėsčiomis, važiuoja dviračiais ar autobusais, o kur dar paukščiai ir katės ir augalai ir visi kiti, kurie dalinasi miestu, nė neįtardami kaip stipriai aplinka veikia jų mintis, jausmus ir sapnus, kol virš galvos lekia lėktuvai“, – galvojo Gintarius, mataruodamas kojomis kamino viršūnėje. Jo piešinių knygelėje ėmė gultis sudėtingiausių žaidimų aikštelių planai, vingiuotos čiuožyklos ir mokslinių tyrimų stotys. Piešiniai ėmė lipti iš lapo, ropoti kaminu žemyn ir stotis į vietas. Pakėlęs akis nuo piešinių, Gintarius pamatė besimainantį, augantį ir gražėjantį miestą. Staiga Gintarius susvyravo, įvirto į kaminą ir ėmė kristi, kristi, kristi…
„Danai!“ Gintarius persisverė per dviaukštės lovos kraštą ir ėmė žadinti draugą. „Sapnavau, kad atidarėme architektūros eksperimentų laboratoriją!“ Danas nepatenkintas iš miegų atsakė: ,,Kam tau ta laboratorija? Smarliūnuose šiemet ir taip kasdien kažką planuojam, statom, aiškinamės – kas, ką, kaip ir kodėl. Negana? Tuomet papasakok savo sapną viršaičiams. Gal paskirs jie tau kokią pastogę, laborantus ir galėsit eksperimentuot! Haha! Išvis, kuriems galams pastatai stogams? Gintariau, kur eini? Palauk!“
P.S.: Taip! Tai architektūros, miestų kultūros ir aktyvizmo pamaina!
Apie pamainą trumpai:
Architektūrinė pamaina, kviečianti pažinti žmogaus santykį su namais, pastatais ir miestais.
