Išdidžiai skelbiame jaunystės manifestą, rašome juodu ant balto ir dedame šauktukus:
Jaunystė kvailystė – tai klaidinantis oksimoronas*!
Jaunystė – tai absoliučiai rimtas dalykas, neturintis nei pradžios nei pabaigos, jei tik mes taip nuspręsime!
Mes esame jauni, todėl mes viską žinome ir viską suprantame!
Skelbiame, kad stebuklai yra būtini išgyvenimui, vaikystės draugai turi ypatingą vietą širdyje, o pirma meilė ištinka ne kartą!
Nubalnoti keliai užgis, baubai po lova nebebus baisūs, ir baimė suaugti bus nugalėta!
Ir taip per nesibaigiančią jaunystę imsim ir užaugsim žmonėmis su trūkumais ir stiprybėmis!
*Oksimoronas [gr. oxymōron — sąmojingai kvaila], objekto apibūdinimas jo įprastinei sampratai prieštaraujančiais požymiais, ppr. epitetas, logiškai nesuderinamas su pažymimuoju žodžiu, pvz., „skaudus džiaugsmas“.
(Tarptautinių žodžių žodynas, 1985 m.)
Apie pamainą trumpai:
Tai yra pamaina apie jaunystę, kurioje kartu aiškinsimės iš ko ji susideda ir kodėl ji tokia svarbi ir nepakartojama.
