Stovykloje svarbu ne tik gerai praleisti laiką „čia ir dabar“, bet ir įgyti žinių, įgūdžių, atrasti naujas interesų sritis, ugdyti emocinį intelektą, savarankiškumą.
Kaip dalykus, kurių išmoko stovykloje, vaikai dažniausiai įvardina geresnį savęs pažinimą, didesnį pasitikėjimą pasauliu, atvirumą, nuoširdumą, drąsą kurti, dalintis, socialinius gebėjimus, susidomėjimą lietuviška kultūra, žinias apie istoriją, meną ar kitus su pamainos tema susijusius dalykus. Tėvai pastebi, kad po stovyklos vaikai tampa savarankiškesni, komunikabilesni, noriai dainuoja lietuviškas dainas, įgyja naujų pomėgių.
Atgajoje remiamės neformaliojo ugdymo principais: mokomės per patyrimą, siekiame įgalinti, padrąsinti stovyklautojus, pasitikime jų sąmoningumu, šiltai bendraujame, kuriame emociškai saugią, nekonkurencinę, palaikančią aplinką.
