Menų ir emocijų pažinimo pamaina apie grožį. Grožį tyrinėsime per meno šakas ir asmenybės pažinimą.
Kas tau gražu man visai negražu. Kas man gražu tau gal ir atgrasu. Grožis tau – česnakas, o man – svogūnas. Svogūnas toks sluoksniuotas, viduj kažkur papuvęs, jis toks kaip aš ir tu – tobulai netobulas ir nenuginčijamai reikalingas. Kita puse pažiūrėsi, kitaip pasuksi, susipjaustysi ir gausi kitokius gabaliukus, išsiskirs kitaip jo sultys ir dar stipriau ištrykš ašaros. Mes grožį suprantam skirtingai ir tai ko gero pats gražiausias dalykas pasauly. Nors gal dar gražiau, kai suprantam panašiai ir galim kartu grožėtis, kai kada. Skirtingai jaučiam, skirtingai gyvenam, skirtingai kuriam, skirtingai mylim, skirtingai suprantam laisvę. O nuo saulėlydžio iki saulėtekio esmė nepasikeičia – svogūno esmė yra nebelikti. Nors gal kartais esmė – išauginti svogūnlaiškius. Čia jau skonio reikalas.
