Viena didžiausių Atgajos dovanų – po stovyklos pasiliekanti draugystė.
Šiandien dalinamės 2 gražiomis istorijomis apie čia užsimezgusius ryšius. Ačiū istorijas papasakojusioms atgajietėms!
Pasakoja Guoda: „Draugų istorija. Šią vasarą jau bus mano 7 kartas. Kiekvienais metai apima jaudulys, kad nerasiu su kuo pabendrauti, nesijausiu priimta. Nė karto to neįvyko. Visada atsiranda mažiausiai vienas žmogus, su kuriuo susibendrauju ir praleidžiu geriausią laiką per metus. Atgaja kuria draugystes ir ryšius. Ne visi draugai išlieka, tačiau patys tikriausieji nepalieka sukurto santykio ir keliauja kartu per visus metus. Praeitą vasarą buvau šeimoje su viena panele, kurios visiškai nepažinojau, pačioje Atgajoje bendravome, tačiau galvojau, kad bus vėl kaip anksčiau – tas ryšys nutrūks. Va ir vėl atėjo vasara, o aš ir ji tapome geriausiomis draugėmis. Nesvarbu, kad gyvename skirtinguose miestuose, dažnai susirašome, išsipasakojame ir jaučiamės priimtos viena kitai. Kelis kartus buvome susitikusios po Atgajos ir tie kartai buvo patys įsimintiniausi. Šiais metai vėl važiuosime kartu ir, manau, dar labiau sustiprinsime savo ryšį. Kai randi sau tikrą ir nuoširdų žmogų, su kuriuo jautiesi saugus ir priimtas, žinai, kad su juo gali praeiti pro daug ką ir vis tiek išliksite draugais :)“
Pasakoja Erika: „Mes esame iš tų, kuriems taip patiko Atgajoje kartu dirbti, kad netgi turime dabar full atgajietį beibį! Susitikom stovykloje dar kaip vaikai, iš pradžių, sakykim, nebuvo labai didelių simpatijų tarp mūsų bet susidraugavom kaip tik eidami į žygį po to daug metų buvome tiesiog pasilabinantys pažįstami iki kol kartu jau padirbėjom vadovais, tą vasarą buvom dviejose pamainose – po pirmos tapom pora, antroje slėpėme, kad draugaujam (ir taip gavosi, kad buvom vienoj šeimoj). Po to daugybe įvairių sąstatų į atgają keliavom, du paskutinius kartus – kaip viršaičių duetas. Galiu pasakyti, kad yra belenkaip smagu su savo gyvenimo antra puse kartu darbuotis! Na, o dabar esame jau sukūrę tikrą šeimą ir turim atgajietę dukrą, kuri dar pati deja stovyklos vaibų nepatyrė, bet gal kada dar važiuosime jau visi trise “
