Istorijas pasakoti gali ne tik žmonės, bet ir objektai – laiškai, dokumentai, nuotraukos, kostiumai, dekoracijos… Turime idėją Smarliūnuose atidaryti nedidelį Atgajos muziejų, kuriame stovyklautojai galėtų apžiūrėti eksponatus iš visų 30 organizacijos metų. Šią savaitę dalinamės nuotraukomis kelių Žalianamyje esančių daiktų, kurie galėtų tapti tokio muziejaus dalimi.
Tuomet tai buvo didelis pasididžiavimas, svarbus įvertinimas: 2003 metais „Lietuvos atgaja“ pelnė šauniausios stovyklos vardą.
1994 pamainos programa: ar norėtumėt tokioje sudalyvauti? Stovykla truko 20 dienų!
Taip atrodė nuotraukų saugojimas dar gerokai iki Facebook, Google Drive ar persiuntimo WeTransferiu. Vėliau jau skaitmeninės nuotraukos stovyklautojams būdavo dovanojamos įrašytos į diskus, jei tik vadovai turėdavo pakankamai kantrybės tuos CD per paskutinę naktį „kepti“.
Viena iš vadovų seminarų užduočių – laiškas sau kaip būsimam stovyklos tėčiui / mamai. Deja, ne visi seminarų dalyviai išvyksta į pamainas: žmonės suserga, randa darbą, supranta, kad tokio intensyvumo savanorystė jiems netinka, iškeliauja ar kt. Kas nutinka su jų laiškais? Jie lieka čia, mūsų stalčiuose! Taip turime stalčius, pilnus šimtų linkėjimų, pastiprinimų, šviesių lūkesčių. Kaip būna smagu, kai atsiranda proga žmogui jo pamirštą laišką iš praeities atiduoti!
Šis lapas – maždaug 2014 metais vykusio viršaičių susitikimo metu užrašai, vyko diskusija apie tai, kas visgi ta Atgaja yra, kas joje svarbiausia, kuo skiriasi nuo kitų stovyklų. Iš čia sužymėtų raktažodžių suformuluotos pagrindinės stovyklos vertybės, apie kurias pasakodami būsimiems vaikams, vadovams prisistatome ir šiandien.
Kaip patekti į Atgają neperkant kelialapio? Pavyzdžiui, dalyvauti žurnalo „Naminukas“ konkurse: kurti eilėraščius, apsakymus, piešti piešinius apie vasarą stovykloje.
Muzikalius vadovus ir vaikus sujungęs projektas „Mes dar dainuosim“: 2005 m. profesionaliai įrašytas tuomečių stovyklos hitų albumas.
Daug metų kiekvieną pavasarį vykdavo velykinis „Bimbildono“ margučių ridenimo turnyras. Vadovai iš minios išsiskirdavo tokiais ryškiaspalviais Bimbildono kostiumais.
O kas čia? Atgajos biure turime iš pirmo žvilgsnio labai keistų daiktų. Pavyzdžiui, ši piktoka galva čia kabo nuo 2013 metais vykusio vadovų seminaro, kurio metu gan griežtiems jo vedėjams dalyviai pagamino dovaną – deivę Rūstenę.
Ilgametė tradicija – pamainos pabaigoje vaikams įteikiami pažymėjimai, dar vadinami „televizoriukais“. Spalvingu, kasmet vis nauju dizainu jau daugelį metų rūpinasi dailininkė Gėlė.
Kaip pakviesti į stovyklą, kai socialiniai tinklai dar beveik nenaudojami? Turėdavome plakatų, reklamų žurnaluose ir daugybę skrajučių, keliaujančių po mokyklas, organizacijas ir kitas vietas, kur galima rasti atgajiečių.
Darbo ataskaita po Atgajos stovyklos 1993 metais: siūloma įkurti visus metus veikiančią organizaciją, taip pat stovyklauti kviesti ne tik gyvenančius užsienyje, bet ir Lietuvoje, visai kaip dabar. O pagrindinis stovyklos vadovas 1993 metais buvo viršininkas, pavarde Vikšraitis – pareigybę ir pavardę sujungus, gautas viršaitis 🙂